Senelių vaidmuo vaiko gyvenime arba kas žino geriau?

Dažnai anūkų ir senelių santykiai- ypatingi, lengvi ir kupini laisvės. Laikas praleistas pas senelius ištirpsta, o prisiminimai- kvepia blynais. Net ir patys griežčiausi tėvai, atsiradus anūkams virsta nuolaidžiais, šiltais bei švelniais seneliais. Būti seneliais lengviau nei tėvais, jiems tenka mažiau atsakomybės ir streso auginant, auklėjant vaikutį – taigi belieka tik džiaugtis, lepinti ir myluoti naująjį šeimos narį.

Kas turi rūpintis vaiko poreikiais?

Vaiką turi supti mylintys ir jo poreikiais besirūpinantys tėvai, kurie sukuria saugią aplinką ir padeda vaikučiui pažinti pasaulį. Daugelis tėvų puikiai susitvarko su naujomis pareigomis, atliepia vaiko poreikius bei geba tikslingai auklėti savo atžalą, remiantis savo žiniomis ir intuicija. Taip pat nemaža dalis tėvų susiduria su tuo, jog seneliai įvairiose situacijose linkę patarti ar nurodyti kaip gi turi būti auginamas jų anūkas ( pvz. “…ar nevertėtų jo apkloti dekučiu, juk lauke siaučia vėjas..”, “..geriau pati pagamintum tyrelę, nei pirktum iš tos parduotuvės ..” ir pan.). Dažnai vyresni žmonės turi savo nuostatas kaip dera auklėti vaikus, kurios gali skirtis nuo tėvų vizijos. Tėvams svarbiausia “nepamesti galvos” ir pažiūrėti į situaciją iš šono, galbūt tikrai verta pasinaudoti patarimu, o jei ne - daryti taip, kaip atrodo geriausia tėveliams. Tokioje situacijoje nepatartina konfliktuoti ar nutraukti ryšius su seneliais, jų vengti. Vaiko pasaulyje turi atsirasti vietos ne tik tėvams, sesei, broliui, bet ir seneliams. Santykis su jais yra svarbus vaiko raidai, vaiko santykiui su juo pačiu, su šeima ir šeimos istorija, juk seneliai tiek visko prisimena ir papasakoja! Jie perduoda šeimos vertybes bei tradicijas, randa laiko tokiems dalykams, kuriais tėvai gali net nesidomėti ( pvz. anūkai kartu su seneliu gali tyrinėti paukščio skleidžiamus garsus, su močiute įsiūti pirmąją sagą, kartu keliauti pas karvutes, vašku piešti ant velykinių kiaušinių ir pan.). O svarbiausia - jie turi daug daugiau laiko žaidimams, kas ypatingai svarbu vaikystėje!

Kokie seneliai jūsų vaikui?

Seneliai mažyliui – labai artimi žmonės, kurie jį labai myli ir linki jam tik paties geriausio. Tai žmonės, kurie kuo puikiausiai gali pagelbėti tėvams ir pasirūpinti anūku, jei tėvams reikalinga pagalba, o vaikas aplink save turintis tiek daug mylinčių žmonių jausis tik geriau. Tačiau patariama atkreipti dėmesį į vaiko amžių, jei vaikučiui dar nėra trejų metukų – seneliai gali būti geriausias variantas vaikučio priežiūrai, bet jei vaikas vyresnis- visgi reiktų apmąstyti, ar ne geriau jei vaikas laiką leistų darželyje. Seneliai gali būti puikūs pagalbininkai tėvams atostogų metu ir nepakeičiami žaidimo partneriai anūkams, bet ugdytis ir socializuotis vaikai turėtų darželyje, tarp kitų savo amžiaus vaikų.

Kada reikia nerimauti?

Nerimauti derėtų, tuomet jei seneliai norėtų perimti atsakomybę už vaikučio auklėjimą bei jo auginimą, ir siektų užimti tėvų vietą: kritikuotų, priimtų sprendimus už tėvus, nuolat elgtųsi priešingai ir pabrėžtų vaikui savo išmanymą ar kitais būdais demonstruotų nepasitikėjimą vaiko tėvais. Vyresnio amžiaus žmonės gali jausti savo pranašumą, o taip pat ir norą palepinti mažuosius. Lepinimas kaip pastovus dėmesio ir meilės rodymas anūkams yra naudingas, tačiau neretai seneliai įkyriai kišasi į vaikučio auklėjimą, siekiant apsaugoti vaiką nuo bet kokių jo elgesio pasekmių, taip pakišdami koją tėvams. Tuomet senelių lepinimas tampa mažai naudingas tiek mažyliui, tiek jo tėveliams. Vaikas augdamas tyrinėja savo aplinką, o kartu ir pasaulį, atranda įvairias tiesas ir ribas, kurias peržengus susiduria su natūraliomis pasekmėmis, tarkim,- vaikutis žaisdamas su mašinėle sugalvoja ją įmesti į klozetą. Jo poelgis turi natūralias pasekmes – mažylis nebetenka mašinėlės, tačiau seneliai, norėdami apsaugoti ir pagelbėti mažyliui, greit ištraukia mašinėlę ir gražina ją vaikui. Vaikas turi patirti natūralias savo elgesio pasekmes, kurios glaudžiai susijusios su jo vystymusi bei savarankiškumu, o senelių hipergloba gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Kaip turi elgtis tėvai ir seneliai?

Tėvai stebėdami tokį senelių elgesį gali jaustis nepatenkinti ir pikti, taigi gali kilti noras riboti vaikų bendravimą su seneliais, jei senelių elgesys yra netinkamas, nepagarbus, kritikuojantis, užgaulus ar žalingas vaiko atžvilgiu. Tačiau visuomet patartina bandyti tokią situaciją išspręsti taikiai – kalbėtis su seneliais apie tai, jog tėvai augina vaikus ir prisiima pilną atsakomybę už jų auklėjimą, o senelių vaidmuo, nors ir labai reikšmingas, tačiau ne toks pat kaip tėvų. Nurodyti kokio bendravimo jie tikisi, bei to paprašyti ( pvz.“ Man nepatinka, kai jūs viską padarote už Julių. Mes jo nemaitiname, jis puikiai valgo pats. Norime, jog jis augtų savarankškas vaikas. Gal ir jus taip galite pabandyti?”). Juk mes visi turime turėti galimybę pabandyti iš naujo. Tai puiki proga parodyti vaikams, jog visi turime skirtingus požiūrius ir kartais nesutariame dėl to, tačiau esame linkę tartis ir spręsti nesutarimus taikiai. Kitu atveju tėvų ir senelių konfliktų pasekmės labiausiai palies vaikus, kurie neteks progos užmegzti vienų gražiausių santykių savo gyvenime.

Psichologė Ieva Lingienė

Tags: